Kai buvau mažas, lankydavomės Ežerų kraštaskalnuota ir kvapą gniaužianti graži vietovė Anglijoje, kurioje dienas leisdavome vaikštinėdami kalnuose. Visada apsistodavome akmeniniame namelyje, jo elektrą maitino monetomis maitinamas skaitiklis. Per sodą tekėjo mažas upelis, kuriame praleisdavome valandas žaisdami. Nereikia nė sakyti, kad tie vizitai išliko mano atmintyje.
Taigi, kai šiandien aptikau šį kotedžą, jis akimirksniu grąžino mane į tą vietą.
Nors jis nėra toje pačioje vietoje, šis iš tikrųjų yra LlanthwlVelse, jis turi daug panašumų. Ant ramaus Velso kalvos šlaito įsikūrusi keturių miegamųjų sodyba, žinoma kaip Raudonas tarpas pasižymi nesenstančia istorijų knyga. Namo šerdis datuojama XVII amžiuje, nors manoma, kad kai kurie elementai yra daug senesni, siekia maždaug 700 metų. Įeikite į vidų ir nepastebėsite istorijos: manoma, kad ąžuolo plokštės svetainėje kažkada priklausė laivui, o platus židinys, pritvirtintas prie namų, primena šimtmečius trukusią šilumą ir susikaupimą.
Renovacija buvo atlikta kruopščiai, išryškinant originalų charakterį, tuo pačiu užtikrinant, kad tai būtų šilta ir jauki vieta (taip pat su šiuolaikiškumo dvelksmu – atkreipkite dėmesį į pakabukus ir meninę fotografiją!), apsupta gražių kalvų.
Tobulas poilsis savaitgalio nuotaikai!
Kaip neįtikėtinai jauku. Beveik jaučiu tą gražų, drėgną, vėsų orą ir skrudintos ugnies šilumą (ar matėte visas tas knygas, sukrautas ant kavos staliuko, laukiančias, kol bus perskaitytas?). O koks mielas yra Airijos vilkšunis? Galiu lažintis, kad jam patinka pasivaikščiojimai!
Ar šiame žavingame Velso kotedže buvo kažkas, kas jums įsiminė?
Tikiuosi, kad turite nuostabų savaitgalį. Labai ačiū, kad užsukote ir dalinatės mano meile tyrinėjant gražius namus.
Niki
Fotografavome Inigo, su padėka.
